Rašau apie tai, ką darau kiekvieną dieną: kaip pradedu rytą, ką dedu į lėkštę, kaip grįžtu prie kvėpavimo. Nieko ypatingo — tik pastebėjimai, kurie man padeda išlaikyti aiškumą.
Kvėpavimo pauzės dienos viduryje — kaip trumpos sustojimo akimirkos keičia pojūtį visai popietei.
Skaityti →Kaip sumažinau ekrano laiką be griežtų taisyklių ir kodėl tai veikia.
Skaityti →Trys trumpos technikos, kurias naudoju dienos metu, kai reikia sustoti.
Skaityti →Trumpa istorija apie namą Roermonde, seną stalčių ir kodėl pradėjau rašyti.
Skaityti →Prieš kelerius metus pastebėjau, kad dienos pradeda slysti pro pirštus. Rytas — ir jau vakaras. Tarp jų — ekranai, skubūs sprendimai, valgiai be skonio. Tada pradėjau rašyti sau pačiam. Ne dienoraštį su įvykiais, o trumpas pastabas apie tai, ką jaučiu, kai lėtai geriu arbatą, kai einu aplink namą, kai renkuosi daržoves turguje.
Pamažu šios pastabos tapo sistema. Ne griežta, o minkšta. Rytas turi savo pradžią. Virtuvė — sezoninį veidą. Diena — kelias trumpos pauzes. Ir aš pradėjau jausti, kad diena turi formą, o ne tik turinį.
Jei čia radote ką nors, kas rezonuoja — džiaugiuosi. Jei ne — taip pat gerai. Šie tekstai skirti pirmiausia man, o tada tiems, kurie ieško panašaus ritmo.