Mano vardas Roy Verbeek. Gyvenu Nyderlanduose, Roermondo mieste, name, kuris pastatytas dar tada, kai žmonės skaičiavo metus kitaip. Namas turi storas sienas, aukštas lubas ir langus, pro kuriuos ryte krenta šviesa taip, kad aš galiu pasakyti, kiek valandų, nežiūrėdamas į laikrodį.
Anksčiau dirbau architektu. Projektavau biurus, gyvenamuosius kompleksus, rekonstruodavau senus pastatus. Mėgau erdvę, proporcijas, medžiagas. Bet pamažu pradėjau jausti, kad visas dėmesys eina į popierius ir ekranus, o pats gyvenimas — į antrą planą. Vieną dieną, stovėdamas tuščiame objekte, supratau, kad noriu daugiau laiko praleisti ne kurdamas erdves kitiems, o jausdamas erdvę, kurioje gyvenu pats.
Namas ir stalčius
Kai persikėliau į šį namą, pirmiausia sutvarkiau virtuvę. Tada — darbo kambarį. Ir vieną vakarą, tvarkydamas seną rašomąjį stalą, radau stalčių, kuriame gulėjo mano močiutės receptų sąsiuviniai ir keli seni laiškai. Nieko ypatingo — tik ranka rašyti tekstai apie tai, kaip kepti duoną, kaip laikyti daržoves, kaip pradėti dieną. Tada pagalvojau: o kas, jei aš pradėsiu rašyti taip pat — ne projektus, o pastebėjimus?
Pradėjau nuo vieno lapelio per dieną. Rytas. Ką padariau pirmiausia. Kaip skambėjo vanduo. Ar buvo vėsu. Paskui — virtuvė. Ką dėjau į keptuvę. Kodėl pasirinkau būtent šią daržovę. Tada — popietė. Ar pavyko sustoti. Ar kvėpavimas buvo gilus, ar paviršinis. Po kelių mėnesių turėjau storą sąsiuvinį. Ir pastebėjau, kad dienos tapo aiškesnės. Ne todėl, kad kažką „pagerinau“, o todėl, kad pradėjau matyti.
Kodėl Saimiren
Pavadinimas atsirado atsitiktinai. Vieną vakarą sėdėjau sode ir galvojau apie tai, kaip vadinti šiuos užrašus. Norėjau žodžio, kuris skambėtų minkštai, bet turėtų svorio. Saimiren — tai ne lietuvių kalbos žodis, o greičiau jausmas. Kažkas tarp „tylos“ ir „namų“. Man jis tiko.
Šiandien aš vis dar dirbu su erdvėmis — bet kitaip. Mažiau didelių projektų, daugiau mažų intervencijų. Ir daugiau laiko virtuvėje, sode, prie stalo su užrašų knygele. Rašau apie ritmą, maistą, judesį, pauzes. Ne todėl, kad turiu receptą geram gyvenimui. O todėl, kad pats ieškau, ir kartais randu ką nors, kuo verta pasidalinti.
Ką čia rasite
Čia nėra medicininių patarimų, dietų ar „sistemų“. Tik tekstai apie tai, kaip aš pradedu rytą, kaip renkuosi produktus, kaip grįžtu prie kūno dienos metu, kaip sumažinu ekranų triukšmą. Jei jums tai artima — skaitykite. Jei ne — tiesiog eikite toliau. Aš rašau be pretencijų.
Jei norite parašyti — naudokite kontaktų formą. Atsakau, kai galiu. Ne visada greitai, bet visada sąžiningai.